Ką turėtų žinoti juridinis asmuo įsigijęs alkoholio reprezentacijai
Įmonė elekroninėje parduotuvėje iš Italijos nusipirko du 0,75l butelius vyno, kuriuos jai į Lietuvą pristatė pašto kurjeris. Juridinis asmuo planuoja gautą alkoholį panaudoti reprezentaciniuose renginiuose. Vadovas pateikė alkoholio įsigijimo sąskaitą buhalterijai. Buhalterė užpajamavo alkoholį kaip ir visų kitų prekių įsigijimą iš ES ir parodys jo sunaudojimą artimiausio reprezentacijos renginio metu.
Deja, nėra taip viskas paprasta. Yra niuansai, kurių neįvertinusi įmonė, turės rimtų problemų.
Visų akcizinių prekių, tame tarpe ir alkoholinių gėrimų, judėjimas yra griežtai reglamentuojamas:
bet koks akcizinių prekių atsivežimas į Lietuvą turi būti suderintas su VMI, nepriklausomai
nuo įvežamo kiekio.
Yra taikoma išimtis tik gyventojams, kai jie atsiveža alkoholį asmeninėms reikmėms, tačiau atsivežamas kiekis yra griežtai ribojamas. Šią išimtį nusako 2004-04-16 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas nr. 439 Dėl Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės
vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių patvirtinimo. Pagal šį nutarimą yra patvirtintos taisyklės dėl taikomų išimčių akcizinės prekėms. Juridiniams asmenims numatytos LRV nutarime nr. 439 išimtys netaikomos. Tai reiškia, kad juridinis asmuo atsivežęs nors ir pačią mažiausią pakuotę alkoholinio gėrimo privalo pateikti akcizo deklaraciją ir sumokėti akcizą.
Apie alkoholio atsivežimo iš visų pasaulio šalių tvarką nustato 1995 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas Nr. I-857.
Pagal šio įstatymo nuostatas:
Alkoholinis gėrimas – gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1,2 procento (alaus – didesnė kaip 0,5 procento).
Pagal šio įstatymo 4 straipsnį alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.
Todėl juridinis asmuo turi teisę atsivežti alkolio produktus tik pagal iš anksto gautus leidimus iš VMI. Jei leidimas nėra gautas, o alkoholio atsivežimą pagal tiekėjo išrašytą sąskaita apskaitoje rodo juridinis asmuo, reiškia įmonė apskaitoje registruoja informaciją kaip jinai pažeidinėja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą Nr. I-857. Toks alkoholio atsivežimas įmonės patikrinimo metu gali būti apibūdintas kaip alkoholio nelegalus atsivežimas (kontrabanda) ir atitinkamai įvertintas.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad net gavus leidimą atsivežti akcizinę prekę (alkoholį), reikia nepamiršti, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnis nurodo alkoholio suvartojimo apribojimus. Įstatyme yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje vartoti alkoholinius gėrimus draudžiama šiose vietose:
1. laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose;
2. valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose. Ši nuostata netaikoma šių institucijų ir įstaigų patalpose vykstančiuose oficialiuose priėmimuose, kituose protokoliniuose renginiuose, santuokų įregistravimo ceremonijose, taip pat šių institucijų ir įstaigų patalpose įrengtose viešojo
maitinimo vietose, kuriose įmonės, Europos juridiniai asmenys ar jų filialai turi licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais;
3. visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tarptautinio susisiekimo traukinius, siaurojo geležinkelio traukinius ir laivus, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, taip pat orlaivius, skrendančius už Lietuvos Respublikos ribų;
4. viešose vietose, išskyrus viešojo maitinimo vietas, kuriose išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais;
5. sporto renginių metu salėse, kuriose jie vyksta;
6. švenčių, masinių renginių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių, dėl kurių yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas, numatytas šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje, metu;
7. parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, išskyrus alkoholinius gėrimus, įsigytus parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, kuriuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams yra išduotos licencijos prekiauti
alkoholiniais gėrimais.
Ir tai ne visi draudimai dėl alkoholio sunaudojimo.
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnyje yra numatyti draudimai dėl alkoholio sunaudojimo būdo. Draudžiama:
1. alkoholinius gėrimus duoti kaip premiją, kaip prekės priedą arba dovanoti;
2. visuomenės informavimo priemonėse išspausdintų ar kitokiais būdais išplatintų kuponų savininkams taikyti fiksuotas nuolaidas alkoholiniams gėrimams arba laikyti šiuos kuponus kitokiomis dalinio arba viso mokėjimo priemonėmis;
3. organizuoti alkoholinių gėrimų pavyzdžių platinimą nemokamai, išskyrus degustacijas parodose ir mugėse;
4. organizuoti žaidimus, akcijas, konkursus ar loterijas, kurie skatintų įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus;
5. parduoti Lietuvos Respublikoje ar užsienio šalyse išspausdintus, įvežtus į Lietuvos Respubliką specializuotus reklaminius leidinius, skirtus alkoholinių gėrimų pardavimui skatinti;
6. sudaryti galimybę pirkėjui iš karto ir (ar) per tam tikrą terminą arba įvykdžius tam tikras sąlygas po vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo laimėti prizą, gauti dovanų ar priedą prie alkoholinių gėrimų;
7. draudžiama alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo veiklai pasitelkti asmenis iki 18 metų.
Taigi, jei juridinis asmuo nori įsigyti alkoholį reprezentacijai, jis turi:
1. kai alkoholis įsigyjamas ne iš Lietuvoje registruotos įmonės ir atsivežamas į Lietuvą. Juridinis asmuo privalo gauti VMI leidimą atsivežti alkoholį į Lietuvą, o po jo įsigijimo užpildyti Asmens akcizų deklaracija FR0630A (K priedą).
2. alkoholio suvartojimas turi būti dokumentuojamas taip, kad įmonė turėtų įrodymus, jog nepažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų. Todėl rekomenduojama reprezentacijos akte pateikti informaciją, parodančią, kad įmonė nepažeidė įstatymo nuostatų:
a. alkoholio suvartojimo vieta;
b. asmenų vartojusių alkoholį amžius;
c. nepamiršti aprašyti reprezentacinį renginį.
LR teisės aktai griežtai draudžia dovanoti alkoholį ar numatyti jį kaip prekės priedą. Todėl pelno ir PVM įstatymų nuostatuose minima reprezentacija (kai 75 proc. įsigijimo vertės yra leidžiami atskaitymai) galima tik alkoholio suvartojimo atveju, be to reiktų nepamiršti kitų alkoholio kontrolės įstatyme numatytų alkoholio sunaudojimo vietos ir sąlygų apribojimų. Už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimą gali būti paskirta bauda nuo 289 iki 2896 eur, o jei yra pakartotinis pažeidimas, baudos dydis būtų nuo 2896 iki 5792 eur.