Savo turtą stengiasi apsaugoti kiekvienas savininkas. Kai viskas telpa vienoje kišenėje, arba galima akimis apžvelgus suskaičiuoti, kiek ir kokio turto yra, viskas aišku ir paprasta. Problemos prasideda tada, kai įmonė išauga iki tokio dydžio, kuomet akimi peržvelgti ir įvertinti turimo turto kiekį ir ,atkreipiu dėmesį, kokybę, tampa neįmanoma.
Tada praverčia inventorizacija – ko gero, pats nekenčiamiausias žodis biuruose, įstaigose, parduotuvėse…. Kodėl? Labai imli darbo laiko (dažnai savaitgalių ir vakarų), reikalaujanti kruopštumo ir visų vadybos grandžių darnaus darbo veikla, kurios esmės ir prasmės kartais nenorima, o kartais ir vengiama suprasti.
Kas tai yra inventorizacija? Žiūrint apskaitos mokslo požiūriu – tai įmonės turto, skolų, įsipareigojimų realaus buvimo įmonėje nustatymas ir būklės įvertinimas. Kitaip sakant – susiskaičiuojame, mielieji, ką turime, ir įvertinkime, ar tikrai mūsų turimo turto būklė yra tokia, kokios mes tikimės. Pavyzdžiui, atliekama inventorizacija atsarginių dalių sandėlyje. Kiekiai sutampa su nurodytais buhalterinėje apskaitoje, bet ką mes matome – visa krūva sandėliuojamų automobilių priekinių stiklų yra sudužę. Ar tada toks turtas turi mums kokios nors vertės? Arba deriname inventorizacijos metu pirkėjų skolas – žiūrėk, atsirado viena įmonė, kuri mūsų sąskaitos į savo apskaitą neįsitraukusi, atitinkamai ir pinigų neatgausim. Jau neminėsiu tokių banalių atvejų, kaip inventorizacijos metu nustatyti prekių trūkumai dėl vagysčių – tiek darbuotojų, tiek pirkėjų.
Inventorizacija yra ir vadybos bei buhalterijos darbo kokybės patikrinimas. Visi mes žmonės, nuo klaidų neapsaugotas niekas. Esant milžiniškam informacijos srautui, visada išlieka galimybė nurašyti ne tą prekę, priskirti apmokėjimą ne tam klientui, pamesti išsirašytą sąskaitą – faktūrą.
Tinkamai pasiruošus ir atlikus inventorizaciją, kiekvienas balanso skaičius mums nemeluos, net jei mums tai labai ir nepatiktų.
Inventorizacija atliekama įmonės vadovo sprendimu, sudaroma komisija iš įmonės darbuotojų. Jei įmonė mažutė, komisijos nariu gali būti ir materialiai atsakingi asmenys. Svarbiausia, kad tai būtų sąžiningi žmonės ir nepažiūrėtų į šį darbą formaliai.
Atlikus inventorizaciją, buhalterinės apskaitos duomenys sulyginami su faktiškais. Jei duomenys sutinka – valio! Tačiau dažnai taip nebūna. Pasitaikantys atvejai – trūkumas arba perteklius.
Pradėkime nuo pertekliaus, su juo mažiau vargo. Radus neapskaityto turto, jis užpajamuojamas. Turto vertė įvertinama tikrąja verte – tai rinkos kaina, panašaus turimo ar galimo įsigyti turto kaina.
D 1, 2 klasės ( bet kokia subsąskaita, kurioje apskaitome rastą turtą);
K 5221 Kitos netipinės veiklos pajamos.
PVM prievolės nėra, rastas perteklius bus apmokestintas pelno mokesčiu.
Trūkumas dalykas sudėtingesnis. Rastą trūkumą reikia nurašyti. Jei esame PVM mokėtojai, nuo įsigyto turto paprastai PVM atskaitome. Staiga turto netekus, jis jau nebenaudojamas PVM apmokestinamajai veiklai vykdyti, todėl negali būti PVM atskaitytas. Tiksliname mokėtiną į biudžetą PVM. Jei tai trumpalaikis turtas – reikia remtis PVMĮ 66 str., jei ilgalaikis PVMĮ 67 str.
D 6 klasė ( dažniausiai naudojama 613, bet gali būti ir kiti variantai);
K 1,2 klasės
K 4484 Mokėtinas PVM
Tas pats ir Pelno mokesčio požiūriu – nebenaudojamas pajamoms uždirbti, todėl turto nurašymo sąnaudos tampa neleidžiamais atskaitymais. Nuo rasto trūkumo taip pat reikės mokėti pelno mokestį.
Sėkmingos inventorizacijos, linkiu nerasti skirtumų ir išvengti papildomo apmokestinimo. Kilus klausimams, rašykite.